„Paskolų klubo“ technologiniai sprendimai buvo pripažinti pažangiausiais "Technopelnas 2016“ apdovanojimuose
Šių metų „Verslo žinių“ organizuojamo technologiškai pažangių įmonių konkurso „Technopelnas 2016“ nugalėtoja antradienį tapo Vilniaus bendrovė „NEO Finance“, valdanti tarpusavio skolinimo platformą internete „Paskolų klubas“. Įmonei laurų vainiką pelnė ši, jos pačios sukurta, platforma ir sėkmingai atlikta integracija su gausybe viešųjų ir privačių įstaigų kompiuterinių sistemų sistemomis.
„NEO Finance“ valdomas „Paskolų klubas“ – ne vienintelė interneto paskolų platforma Lietuvoje. Tačiau komisijos nariams įspūdį paliko įmonės kompiuterinės sistemos apimtis ir integracija – įmonė, siekdama įvertinti pasiskolinti norinčių asmenų mokumą ir valdyti savo riziką, realiu laiku renka duomenis apie potencialių kredito gavėjų pajamas, stažą, įsiskolinimus, buvusių įsipareigojimų vykdymą, turimą turtą ir kt.
Duomenys ateina patys
Vaizdžiai kalbant, kaskart, kai vartotojas pateikia kredito paraišką, „Paskolų klubo“ kompiuterinė sistema kreipiasi į Registrų centro, „Sodros“, „Creditinfo“, Lietuvos banko ir kitų įstaigų kompiuterines sistemas prašydama duomenų apie paraiškos teikėją. Informacija daugeliu atveju gaunama per kelias sekundes. Iš esmės tik integracija su antstolių ir teismų sistemomis neveikia realaus laiko principu. Sistemoje taip pat integruotas e. parašo funkcionalumas.
„Man jau pačiam sunku suskaičiuoti, su kiek skirtingų valstybinių ir privačių sistemų esame integravę į saviškę. Bet visa tai reikalinga, nes mažina riziką, kad kažką pražiūrėsime ir turėsime investuotojui patys gražinti pinigus“, – aiškina Evaldas Remeikis, 2015 m. gruodį startavusios „NEO Finance“ (įmonė įregistruota 2014 sausį, bet apie dvejus metus truko sistemos kūrimo darbai) valdybos pirmininkas ir steigėjas.
Pati „Paskolų klubo“ platforma yra įdomi. Ji į vieningą kompiuterinę sistemą sujungia keletą gana skirtingų modulių: tai teisinės bazės atitikimo modulis (įmonė turi e. pinigų įstaigos licenciją ir yra įtraukta į kreditų davėjų bei dar du Lietuvos banko registrus), kreditų birža, rizikos valdymo, administravimo, skolų išieškojimo, klientų valdymo ir mokėjimų iniciavimo moduliai. Pastarasis savo esme panašus į Bank link paslaugą ir suteikia galimybę neišeinant iš sistemos atlikti pavedimą ar mokėjimą naudojantis savo banko sąskaita.
IRT veiklos sąnaudos – 500 EUR
Sistema suteikia galimybę investuoti į konkrečius vartojimo kredito skelbimus. Patys investuotojai, atsižvelgdami į įvairius kriterijus ir vartojimo kredito gavėjų pateiktas sąlygas, gali pasirinkti konkrečius asmenis, kuriems nuspręs skolinti pinigų.
Sukurta metinės palūkanų normos didinimo funkcija – vartojimo kredito gavėjai turi galimybę padidinti metinę palūkanų normą jau po vartojimo kredito skelbimo patalpinimo mūsų platformoje. Taip pat vartojimo kredito gavėjai gali pasiimti net nepilnai sufinansuotą vartojimo kreditą. Šios funkcijos suteikią galimybę patiems paskolos gavėjams reaguoti į investuotojų aktyvumą ir tokiu būdu gauti paskolą už tuo metu geriausią kainą.
Be to, sistemos pagalba galima išpirkti ir išleisti elektroninius pinigus, administruoti klientus, kaupti apie juos duomenis.
Ponas Remeikis priduria, kad, sistemos kūrimas atsiėjo apie 500.000 Eur. Tačiau dabar IRT ilgalaikės investicijos (CAPEX) vidutiniškai siekia apie 17.000 eurų per mėnesį, o IRT veiklos sąnaudos (OPEX) – vos apie 500 Eur.
Įmonėje šiuo metu dirba 13 žmonių. Iš jų tik vienas yra IT specialistas.
Apie konkursą
Šio konkurso metu renkama Lietuvos SVV įmonė, kuri, pasitelkusi informacines ir ryšių technologijas (IRT), padidino savo našumą, o jos technologijų branda ir pažanga gali būti pavyzdys kitoms organizacijoms.
Rinkimams savo kandidatūras, kartu su įgyvendintų projektų aprašymais, gali teikti visos Lietuvoje registruotos ir veikiančios SVV bendrovės – privataus sektoriaus ir komercine veikla užsiimančios valstybinės įmonės, išskyrus IT paslaugas teikiančias kompanijas.
Paraiškos vertinamos pagal du esminius kriterijus: įdiegto IRT sprendimo ar projekto nauda ir įmonės IRT brandos lygis. Atsižvelgiama ir į tai, ar įmonė dalijasi sprendimo diegimo patirtimi, bei į sprendimo ar projekto unikalumą ir inovatyvumą.
Konkurso metodiką organizatoriams padėjo parengti profesinių paslaugų bendrovė „EY“. Ji taip pat delegavo savo atstovą į vertinimo komisiją. Juo tapo Artūras Piliponis, EY partneris. Kiti komisijos nariai tai: Andrius Byčkovas, „Teo“ ir „Omnitel“ verslo transformacijos vadovas, Donatas Keras, investicijų bendrovės „Practica Capital“ partneris ir Gintautas Degutis, „Verslo žinių“ Technologijų rubrikos rekdaktorius.
Komisijos pirmininkas – Paulius Vertelka, IRT įmonių asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius.